Kiekvieną kartą atėjus vasarai, kiekvieną birželį mes nerdavome į vasariškas veiklas – turistines išvykas, švęsdavome vaikų gynimo dieną, planuodavomės vasaros renginius bei stovyklas, juos įsigyvendindavome, tačiau šiemet viskas vyko kitaip. Todėl kad birželis buvo iš karto po karantino. Nedrąsu buvo keliauti ir dėl susirgimo rizikos ir dėl finansavimo klausimų. Taip pat tiek vaikai, tiek jų tėvai buvo įsibaiminę susitikimų – nori, trūksta, pasiilgo, bet bijo. Dar viena bėda buvo ta, kad nuo užsisėdėjimo namie ir aktyvių veiklų stokos tapo sunku tolėliau nueiti, aktyviau pažaisti. Todėl mums reikėjo šią situaciją keisti ir ją pirmiausia keisti nuo įsitikinimų galvoje. Taip mūsų veiklos programoje atsirado vasariniai susitikimai Panemunės šile, kuriame vaikai nenutoldami nuo miesto gali pajusti gamtą ir atvykti ne tik su mumis bet su savo tėvais. Šiuo būdu mes iš karto pasiekėme keletą tikslų:
- Stiprinome vaikus, pasilpusius nuo priverstinio sėdėjimo namie;
- Mažinome galimybę užsikrėsti virusu;
- Susiorganizavome prasmingą laisvalaikį;
- Išnaudojome Kaune esančio parko privalumus sveikatinimuisi;
- Maksimaliai išnaudojome gamtos teikiamus privalumus.
Susitikimų metu vaikai galėjo laksti paspirtukais ir riedlentėmis puikiai sutvarkytais takais (organizuodavomės net mini varžybas tarp vaikų), išnaudoti nemokamus, parke įrengtus treniruoklius, tinklinio ir krepšinio aikšteles. Norintys mažiau veiklos turėjo galimę pagulėti pievoje, medžių paunksmėje ar pasidalinti rūpesčiais bei džiaugsmais. Tad net ir negalėdami tęsti įprastų veiklų radome būdų kaip išnaudoti vasaros privalumus!
