Kiekvieną kartą Šventas Velykas paminime džiugia švente su globotiniais. Kiekvienais metais ruošdamiesi joms dažome margučius, darome dovanėles vieni kitiems, dengiame šventinį stalą, pasirengiame nedidelę pramogų programą (vaidinimas, koncertas, dainos ir eilėraščiai), laukiame svenčių savo patalpose ir lankome tuos, kurie pas mus atvykti negali. Tačiau šiemet šventė pas mus įvykti negalėjo dėl karantino. Dėl jo mes negalėjome aplankyti savo artimiausių giminių, susėsti prie stalo ir prisiminti Kristaus prisikėlimą ir gamtos atgimimą. Todėl mums teko būti kūrybingais. Todėl reikėjo ieškoti kaip pradžiuginti save ir kitus. Todėl tarp savo globotinių paskelbėme virtualią parodą “Katino dienos”, kad kiekvienas iš globojamų vaikų, kad kiekviena iš globojamų šeimų turėtų galimybę pasinerti į kurybą ir pamiršti karantino keliamus nepatogumus. Todėl savo globotinius skatinome pasirinkti kurybos ir saviraiškos tuos būdus, kuriuose jie greičiausiai nusiramina, lengviausiai užsimiršta ir gauna daugiausia gerų emocijų. Galiausiai sulaukėme daugybės pozityvių pasidalinimų – ne tik darbelių, bet ir dainelių, šokių, eilėraščių. Nesitikėjome tokio pozityvaus rezultato. Nuo to laiko, stengiamės matydami jog globotiniai išgyvena sunkumų kviesti juos tuos sunkumus sudėti į kurybą – ar tai būtų darbelis, ar tai būtų šokis, ar tai būtų eilėraštis ar koks nors kitas saviraiškos būdas.
P.s. Nusprendėme pratęsti virtualią parodą “Katino dienos” iki karantino pabaigos – juk pažiūrėti ar išklausyti mums nesunku, o be to turime garantuotas geras emocijas visų, kurie isijungia ir dalyvauja parodoje-peržiūroje.
