Vienas iš privalumų turėti patalpas veikloms Kauno miesto centre yra galimybė kartais sudalyvauti renginiuose spontaniškai – tu neplanuoji, pamatai kad kažkas vyksta už lango, pasidomi kas vyksta ir sudalyvauji. Taip nutiko ir šį kartą.
Ramybės parkas mums yra kitapus gatvės, su savo centro lankytojais dažnai dūkstame ten, tad natūralu, kad ateinantys į jį mūsų vaikai ir darbuotojai greitai pastebėjo kad kitapus gatvės vyksta pasiruošiamieji darbai kažkokiam renginiui. Pradėjus ieškoti informacijos internete greitai paaiškėjo, kad ruošiamasi Kauno istorjų festvalio vienam iš renginių – garso instaliacijai „Ramybės, ramybės…“, kuris prasidės vos mums tik baigus suplanuotas veiklas. Pasitarę nusprendėm keisti vakaro planus ir visi drauge apsilankyti šalia vykstančiame renginyje, juolab kad niekur vykti nereiks, užteks per gatvę peržygiuoti.
Renginio metu sužinojome keletą dalykų – kad Ramybės parkas parku pavadintas ne šiaip sau, o dėl to, kad dar visai neseniai čia buvo keturių skirtingų tikėjimų žmonių kapinės. Į tą pačias kapines atguldavo kataliku, evangeliku, ortodoksų ir musulmonų tikėjimo kauniečiai. Garso instaliacija apėme giesmes, miesto istorijas, visų keturių tikėjimų dvasinių lyderių prasmingas kalbas. Garso instaliacija siejo praeitį su dabartimi, skatino prisiminti gyvenusius prieš mus ir jų patirtį.
Už šį nepakartojamą renginį dėkojame festivalio kuratorėms Daivai Citvarienei ir Justinai Petrulionytei-Sabonienei – didelis ačiū už galimybę turėti prasmingą vakarą.
