Prasidėjus karantinui dalis žmonių buvo išleisti į prastovas, kitiems – pakito darbo salygos, tačiau liko dirbti darbo vietose o treti – pradėjo dirbti iš namų. Visų trijų grupių žmonių savo aplinkoje turėjome ir mes, todėl atidžiai stebėjome situaciją – kas, ką ir kaip darė. Žinoma, dalies mūsų veiklų – pavyzdžiui krizinių situacijų sprendimo gyvai jokia zoom programa nepakeisi, tačiau informacinai seminarai, susitikimai su rėmėjais ir partneriais persikėlė, veiklos pasiekimų pristatymas ir dalinimasis gerąja patirtimi tapo virtualus.
Keli pirmieji zoom susitikimai svarbūs mūsų veiklos tęstinumui užtikrinti buvo praleisti – neturėjome nei pajėgios įrangos, nei pakankamai stipraus ir patikimo ryšio tokiems susitikimams, nei informacinių technologijų specialistų žinių, kad viską parengtume taip, kad galėtume būti pilneverčiais virtualių susitikimų dalyviais. Vos tik per keletą dienų šias problemas išsisprendėme, pradėjome rūpintis, kad toks likimas neištiktų vaikų dienos centrų lankančius vaikus – ne visi turėjo pakankamai pajėgų interneto ryšį ir kompiuterines priemones, kad galėtų dalyvauti pamokose – tuo padėjo pasirūpinti Kauno miesto savivaldybė – ačiū jiems. Turėjome iššūkių ir su informacinių technologijų specialistų trūkumu – mūsų centras tokio neturi, nes niekada nebuvo tam poreikio, o mokykloje esantys informatikos mokytojai nespėjo konsultuoti visų, kuriems šioje situacijoje trūko žinių. Tokiai situacijai susidarius teko gesinti ne vieną kylanti konfliktą. Mums pasisekė, kad tarp mūsų pažystamų buvo informatikos studijas baigusi Vaida Lešinskytė, kuri ir konsultavo visais su tuo susijusiais klausimais, apmokė kaip dirbti su zoom programa, atsakė į visus techninius klausimus, susijusius su nuotoliniu darbu.
Pirmosios mokslo dienos irgi nepraėjo be nesklandumų – namų darbų pateikimas mokytojams per elektronines sistemas strigo, dėl darbo kompiuteriu įgūdžių stokos užtruko be galo ilgai – kai kurie pedagogai pirmomis nuotolinio mokymo dienomis prie kompiuterių prasėdėdavo iki 18 valandų per parą. Vargo ir mokinių akys žiūrint į ekranus, ruošiant pamokas ir pateikiant mokytojui rezultatus nauju būdu. Vaikų mokslai namie taip pat suteikė papildomo streso ir tėvams.
Reikėjo be galo daug kantrybės visiems. Po pirmosios tokių mokslų savaitės tikimės kad kita bus lengvesnė, o toks mokymosi būdas netruks amžinai.
