Karantinas prasidėjo vaikų atostogomis, lūkesčiu, kad jis baigsis per porą savaičių ir žinoma nemaloniais privalomais Korona viruso testais, su kuriais susiduria visi šioje srityje dirbantys specialistai.
Pirmoji savaitė atrodė bus tarsi ilgai lauktos atostogos, tačiau ji buvo itin įtempto darbo laikas, nes staiga visi šeimos nariai buvo įkalinti vienuose namuose – kilo daug barnių ir krizinių situacijų – teko lėkti iš vienos globotinių šeimos į kitą, smarkiai išaugo psichologų pagalbos poreikis. Po tokių stresinių veiklų savaitės kasdienė veikla vaikų dienos centruose ir įkalinimo įstaigose pradėjo atrodyti kaip neatrastas rojus.
Jau nuo pirmųjų karantino dienų pradėjome matyti ir kitą kylančią problemą – mūsų globotiniai, dirbantys žemiausios kvalifikacijos darbus itin jautriai reaguoja į staiga dingusias pajamas – pradeda trūkti būtiniausių maisto produktų. Iš to kylanti nežinia ir stresas greičiau virsta emocijų protrūkiu ir konfliktinėmis situacijomis. Ieškodami būdų kaip pagelbėti savo globotiniams pradėjome ieškoti galinčių mūsų labdaros fondui padėti spręsti šią situaciją.
Dar vienas mums kylantis rūpestis – nežinia kiek laiko truksiantis karantinas ir kalbos apie nuotolinį mokslą. Matydami savo artimųjų persiorientavimą dirbti iš namų suprantame, kad jei karantinas truks ilgiau – mūsų globotiniai turės greitai parengti savo vaikus nuotoliniam mokymuisi. Ne visi mūsų globotiniai turi tam reikalingą įrangą ir žinių. Sulaukėme lūkesčių iš globojamų vaikų ugdymo įstaigų, kad savo globotiniams pradėsime teikti ir informacinių technologijų specialistų pagalbą nors tokių specialistų konsultacijų mums niekada nereikėjo, tad šiuo metu ieškome ir galimybių kaip prisidėti prie šios problemos sprendimo.
