Sausis pamėtėjo staigmenų, jų buvo ir džiugių ir liūdnų. Prasidėjo jis mums nelaimėmis – vienoje iš mūsų globojamų šeimų po ilgos kovos liga mirė moteris palikdama vyrą ir nepilnametę dukrą šiame pasaulyje. Vos atsigavę nuo šoko po nelaimės gavome naują likimo išbandymą – neatidi vairuotoja partrenkė mūsų nepilnametę globotinę ant perėjos ir bandė sprukti. Merginos iš skurdžios šeimos laukia ilgas daugybinių kaulų lūžių gydymas. Tad šias šeimas visokeriopai remsim kiek galėsim.
Žinoma, ne viskas taip blogai – dėl rėmėjų pagalbos galėjom padėti šeimoms pragyventi sausį – vis dar galėjome šeimas remti maisto paketais. Kita vertus – ši galimybė tarsi stebuklas, nes tam tikros organizacijos, kurių pagalbos tikėjomės šiuo sunkmečiu atsisakė tai daryti, nors viešai deklaruoja tą darančios. Dar vienas mums, suagusiems nelabai, o vaikams itin džiugus sausį nutikęs dalykas – kalnai sniego, kokių nebuvo pastaruosius 15 metų.
Kasdienės veiklos – nuotolinis bendravimas su vaikais – vyksta pagal suplanuotą grafiką per Zoom programą. Ekstra atveju šeimų lankymas vis dar vyksta gyvai – kad ir sumažinome jų lankymą iki minimumo, bet visiškai atsisakyti dėl teikiamų paslaugų šeimoms pobūdžio nepavyksta. Tad toks buvo mūsų sausis.
